- bjaurestis
- bjaũrestis sf. (1) K, bjaũrestis, -ies sm. (1) K, bjaũrestis sm. (1); R 1. bjaurus daiktas, bjaurumas, bjaurybė: Šitas jaunikaitis nesuterštas bjauresties kitų jaunųjų Ns1839,1. Tai buvo nelemtas, neregėtas bjaurestis, ugny dvokianti bliaujanti baisenybė Vd. Štai kiek čia visokių bjauresčių mūsų krikščionystėje yra randama Kel1881,3. 2. šlapumas, prastumas (apie kelią): Tokia bjaũrestis kelio Plut. 3. bjaurus žmogus, bjaurybė, nenaudėlis: Kartais vaikpalaikis ... kaip bjaũrestis koks, kasnakt į patalą męža K.Donel. Šie bjauresčiai lėbauja iš jūsų meilės vakarienių be gėdos, penasi patys BbJd1,12.
Dictionary of the Lithuanian Language.